Rasti gerą auklę – štai kur iššūkis! Patarimais dalinasi agentūros „Mama ir auklė“ vadovė Ieva Augustinienė
Auklės paieškai reikėtų skirti mažiausiai mėnesį, bet daug saugiau, jei ieškotės dar anksčiau. Suprantama, jei imatės ieškoti vėliau, stengiamės padėti, tačiau jokių garantijų negali būti.
Tinkamos kandidatės – ypač tos, kurios yra universalios, gali dirbti ir turi patirties su įvairiais vaikais, gyvena patogiuose susisiekimo atžvilgiu rajonuose – nuolat susitinka su šeimomis. Štai tuomet ima bėgti laikas – kada tėvai su aukle galės susitikti? Kaip greitai apsispręs, kiek papildomų kandidačių norės pamatyti? Sutartyje esame įrašę punktą, jog ilgai gaišinti negalima, nes tai iš tiesų tapo populiaru – esama šeimų, kurios vis „neturi laiko susitikti“ po tris ar keturias savaites. Taip kartais gera auklė susitikimo nebesulaukia, o mes prarandame sunkiai surastą (po atrankos iš dešimties lieka 1–2) kandidatę.
Jei gyvenate ten, kur sudėtinga atvažiuoti, kreipkitės kuo anksčiau, kad ir prieš pusę metų. Turėkite omeny, jog ir atlyginimas auklei, kuri gaišta daugiau laiko važiuodama į darbą arba turi važiuoti savo automobiliu, bus didesnis nei dirbančiai šalia namų (dažniausiai auklės gyvena „miegamuosiuose“ rajonuose).
Nuo ko pradėti paiešką? Kaip ją pradėti? Kur ieškoti? Kabinti skelbimus laiptinėse, lįsti į internetą, eiti į agentūrą, klausinėti draugų?
Pradėkite nuo draugų – gal tikrai kažkieno gera auklė greitai bus laisva? Laiptinėse netoliese kabinti skelbimus bijočiau – galite rasti „nuolatinių kandidačių“: tik išgeria – ir prie jūsų durų. Pažįstamų iš interneto, kurių nesate nė matę, draugais nelaikyčiau – jų rekomendacijas prilyginčiau darbo skelbimams. O pagal juos pasirinkti tinkamą kandidatę nėra lengva.
Mano pažįstama verslininkė apie darbuotojas sakė – man nereikia daug pasiūlos, man reikia vienos tinkamos, o ją jau tikrai atpažinsiu. Ir iš tiesų: daug –nebūtinai reiškia kokybiškai. Gerų draugų ar profesionalų parinkta viena auklė daug vertingesnė nei šimtas šurmuliuojančių už durų.
Kodėl nepatiko? Jei tik todėl, kad ji kalba su akcentu ar yra nedrąsi, pagalvokite dar kartą. Bet jei jaučiate, kad su tokiu žmogumi nuolat „žaibuosite“, neverta stengtis persilaužti: pateikite 2–3 klausimus ir pokalbį baikite.
Į agentūrą aukles kviečiamės du kartus, kiekvienąsyk bendraujame apie valandą–pusantros. Jei nesinaudojate testais, neturite susidarę interviu eigos, greičiausiai antrasis kartas jau bus pasikvietimas į namus – jei kandidatė patiko. Dėl viso pikto sutarkite tikslų laiką – mažiau sugaišite ir pamatysite, ar ji punktuali.
Rekomendacija – „slidus“ dalykas. Kas gali garantuoti, jog auklę gražiai apibūdino ir puikiai telefonu rekomendavo ne gera kandidatės draugė? et rekomendacijų nebuvimas jau nemažai pasako apie kandidatę.
Jei tai – profesionalų atrinkta kandidatė arba rekomenduota gerų draugų, tiesiog žiūrėkite, ar ji tiks vaikui, ar sugebėsite su ja bendradarbiauti.
Jei tai – moteris „iš gatvės“, tuomet turėsite visą „filtrą“ atlikti pati: ar ji nemeluoja, ar neišsisukinėja, galbūt nori jus užburti savo kalbomis, o į nepatogius klausimus neatsako arba tiesiog neleidžia jų pateikti? Neleiskite, kad kandidatė valdytų pokalbį.
Žinoma. Tik jokie sveiko proto tėvai nelaikys auklės, kuri blogai elgiasi su vaiku, jei bandomasis laikotarpis jau praėjęs. Mokėti mažesnį atlyginimą nei tuo metu yra mažiausias rinkoje bandomuoju laikotarpiu laikoma netaktu.
Per kiek laiko Jūs pati nebebijosite auklės? Truputį juokauju, tačiau iš tiesų mamos reakcija į auklę tiesiogiai susijusi su vaiko pripratimu. Jei mama rami, žino, kad ši moteris gerai pasirūpins vaiku, jam nėra ko nerimauti.
Kitas klausimas – ar auklė paliko pakankamai erdvės vaikui apsiprasti? Į kai kuriuos gudručius nė nereikėtų įdėmiai žiūrėti – išsigąs. Kelias dienas tokio vaiko būsima auklė turėtų ateiti „pas mamą arbatos“, ir nė neimti ant rankų, o vaiką pakalbinti tik tuomet, kai matyti, jog jam jau įdomu pabendrauti.
Dažniausiai apsiprasti reikia nuo kelių dienų iki savaitės, nors kai kuriems – ilgiau. Išnaudokite ir „papirkinėjimus“ – gal vaikas labai mėgsta pabūti lauke, o auklė kaip tik tai jam gali pasiūlyti?
Darželyje „atkritimas“ dažniausiai būna po 2–3 savaičių: vaikai patys parodo, kad į darželį labai nebenori, arba ima sirgti. Su auklėmis tokios aiškios ribos nėra: čia erdvė dažniausiai ta pati (namai), maistas nelabai skiriasi nuo mamos, teta auklė skiria jam visą dėmesį. Santykiai tarp vaiko ir auklės turėtų susiklostyti per pirmąjį mėnesį.
Ryškiausias toks laikotarpis būna apie 8–10 mėnesių, kai kam truputį anksčiau, kai kam – vėliau. Tik tai visiškai nereiškia, jog mama tuo metu negali pradėti samdytis auklės – tiesiog reikės daugiau laiko ir supratingumo.
Vidutiniškai sveikas vaikas per rudens–pavasario sezoną darželyje serga apie 8 kartus. Rizikuojama, jog anksti pradėjęs lankyti darželį vaikas „pasigadins“ imunitetą ir nuolat sirgs iki mokyklos ar ilgiau. Paskaičiuokime – lankant darželį „pradedančiajam“ auklės reikės apie dvi savaites per mėnesį. Kaina tampa nepatraukli – darželis plius pusė mėnesio auklei valandininkei arba bazinis sutartas atlyginimas, kuris būna kiek didesnis už valandą, nes auklė turi galėti dirbti bet kada vaikui susirgus.
Vaikas vertas geros auklės. Tai reiškia, kad ji turi dirbti nuoširdžiai ir suprasti, ką daro. Patyrusios auklės moka bendrauti su įvairaus temperamento vaikais, o mažiau patyrusioms temperamentas labai svarbus.
Mokėjimas bendrauti su vaiku ir su suaugusiuoju kartais labai skiriasi. Būna nedrąsių kandidačių, kurios su vaikais iškart randa „bendrą kalbą“ ir „svarbių užsiėmimų“. Ar reikia tvarkingos auklės, labai priklauso nuo pačios šeimos – suprantama, pedantams nevala netiks, bet nevaloms pedantė – irgi. Nebendraujanti su vaiku auklė – tikrai nieko gero.
Metai – ilgas laikas. Jei auklė „nelabai tinka“ jums, bet labai patinka vaikui, verta pakentėti, jei atvirkščiai – tikrai ne. Tik nereikėtų blaškytis, juk šiuo metu formuojasi vaiko prieraišumas, jam vaikystėje turėtų būti svarbūs tik keli žmonės.
Jei kilo įtarimų – pasiklausykite, įrašykite. Kūdikio saugumas svarbiausia. O jei auklė gera, pamačius ar išgirdus įrašą, ir jums pasidarys daug ramiau. Auklės atžvilgiu būtų draugiška perspėti, jog kartais galite įjungti kamerą.
Auklės „rinkėjų“ neturėtų būti daugiau nei du, geriausia būtų nuspręsti, kieno balsas, jei kiltų abejonių, bus lemiamas.