Viskas prasidėjo 2002 m. birželio mėnesį, kai mama su energingu pusės metų kūdikėliu nešynėje stovėjo eilėje registruoti… įmonę. Savivaldybės darbuotojos neįprastai plačiai šypsojosi, o dar linksmiau joms tapo išgirdus pavadinimą – „Mama ir auklė“.
Pirma idėja iš tiesų ir buvo „mamos-auklės„, t.y. pagalba šeimoms surandant auklę, auginančią savo vaiką: taip ne tik sutaupyti pinigų, bet ir turėti išsilavinusią ir natūraliai besidominčią vaikais auklę (ši idėja labiau pamėgta Kaune).
2003 m. rugpjūčio mėnesį įkūrėme “Mamos ir auklės akademiją”
Išsyk galvota ir apie „Nuolat tobulėjančios auklės“ programą, kuri vėliau tapo „Mamos ir auklės akademija„. Mintis paprasta: gerai auklei neprivalomas pedagoginis išsilavinimas, svarbiausia surasti tinkamą žmogų – gero charakterio, sveikos psichikos, su patirtimi ir mėgstantį vaikus, o tada jam suteikti papildomų žinių.
Nuo 2003 metų rugsėjo mus įvertino ir rekomenduoja ilgiausiai Lietuvoje einantis žurnalas tėvams „Tavo vaikas“.
2003 m. gruodžio mėnesį atidarėme filialą Kaune, taip pat ėmėme parinkti ir aukles dirbti užsienyje.
Idėjų, kaip dar padėti užsiėmusiems, skubantiems, bet nuo to ne mažiau mylintiems savo vaikus tėvams, agentūroje sukaupta mažiausiai 10 metų į priekį…
„Mama ir auklė“ vizija
Būti kompleksinių kokybiškų paslaugų teikėja šeimoms – nuo besilaukiančios mamytės iki brandžios šeimos poreikių.
„Mama ir auklė“ misija
Dabar mūsų misija – suteikti geriausią priežiūrą Lietuvos ir kitų šalių vaikams.
LABAI ASMENIŠKA. APIE MANE, arba kas ta Ieva Augustinienė
Prieš daugiau nei dvidešimt metų (šalia kitų mokslų) baigiau Šeimos pedagogo mokyklą, mokiausi vokiečių kalbos, ruošiausi dirbti au-pair aukle Vokietijoje, bet likau Lietuvoje. Sprendimas atrodė kvailokas, tačiau buvo kai kas, kas man atrodė svarbiau. Meilė. Būsima šeima. Matyt, turėjau nuojautą…
Kurį laiką rašiau apie vaikus, dirbau „Tavo vaiko“ korespondente ir studijavau. Ištekėjau už mylimo vyro, dėl kurio likau Lietuvoje. Mes vis dar kartu.
Esu vyriausios dukters vyriausios dukters vyriausia duktė. Suprantama, vaikus prižiūrėti ir jais užsiimti teko nuo mažens. Kūriau dainas pusseserėms ir pusbroliams, rašiau eilėraštukus broliui ir keldavausi naktį pasodinti jaunėlę sesę ant puoduko.Teko bendrauti ir su brolio ir sesers auklėmis, todėl gerai žinojau, ko nenorėti, kai pirmąsyk rinkausi auklę savo vaikui. Kai prisimenu tą siaubą ir paniką, net dabar šypsausi. Juk tai mano „lėliukas“! Jaunai mamai, auginančiai „rankinuką“ (taip vadindavo tetos, nes vaiko beveik nuo rankų nenuleisdavau) tai buvo nemenkas išbandymas.
Dabar man daug lengviau suvokti klientų baimes ir nerimą, kai esu patyrusi tą patį.
Iš „mažos mamos“ tapusi tikra mama skaičiau daugybę literatūros, lankiau kursus, mokymus apie vaiko poreikius. Kai gimė antra dukrytė, supratau, kad noriu daryti kažką gero tokiai mamai, tokiems tėvams kaip aš – kuriems vaikai yra iš tiesų svarbu, kurie negaili savo laiko ir dėmesio savo vaikui, kuriems rūpi, ką jis veikia, su kuo būna, kaip su juo elgiamasi, kaip jis mokomas. Kuris mokosi savarankiškumo ir stebi savo tobulėjančius ir jį mylinčius tėvus.
Įkūrus agentūrą mokymasis toli gražu nesibaigė. Mokiausi nesikliauti pirmu įspūdžiu (kurį kai kurios mamos klaidingai palaiko intuicija) – nuolat aptardavome kandidačių testus su psichologėmis, lyginau savo nuomonę, laikui bėgant – ir su tuo, kaip šios auklės dirbo. Kartą vos vėl nepakartojau „intuicijos“ klaidos – atrodė, kandidatė puiki, kol paskambinusi psichologė pasakė, kad moteriai būtų rekomenduotini vaistukai…
Šimtuose atrankų dalyvaudama sukaupiau stiprią patirtį ir žinias, kuriomis dalinuosi su tais, kam dabar šie klausimai aktualūs. Jei šiuo metu ieškote auklės, labiausiai kviečiu susitikti su manimi, aptarti jūsų poreikius.
