AUKLĖ IR REKOMENDACIJOS – KAM TO REIKIA?

Auklės kartais stebisi, kad reikalaujame rekomendacijų – juk jas taip lengva padirbti! Tačiau mes jų prašome ir prašysime. Kodėl?

Rekomendacijos – tai Jūsų darbo kokybės „sertifikatas“. Rinkoje daugybė padirbtų kvepalų, bet tai nereiškia, kad žmonės nustojo pirkti gerus kvepalus. O kas Jūs – tikra ar apsimetėlė auklė?

Rekomendacija – tai galimybė Jus greitai pažinti. Kaip ilgai dirbote? Kokios Jūsų stiprybės? Kodėl Jumis pasitikėjo? Kokią patirtį įgijote?

Jūs teikiate paslaugas. Jų įvertinimas sudėtingesnis, nei prekių (Jūsų paslaugų negalima kaip daikto apžiūrėti ir įvertinti, pauostyti ar paragauti). Kaip sužinoti, ar esate „tas“ žmogus? Be abejo, rekomendacija. Taip pat Jūsų diplomai, lankytų kursų sertifikatai, net Jūsų Sodros knygutės įrašai, o jei dirbote darželyje – ir Jūsų kolegių atsiliepimai.

Rekomendacija gali atskleisti ir daug daugiau. Kokiose šeimose dirbote? Ar jie patys – išsilavinę, kultūringi, reiklūs, mandagūs?

Nepersistenkite „kankindami“ buvusius darbdavius – visai nesvarbu, kokia forma parašyta rekomendacija, su parašu ar be, atsiųsta el. paštu ar rašyta ranka. Svarbu, kad būtų parašyta, kada dirbote, ką darėte, kaip patiko ir tėvų kontaktai. Jei tėveliai visai neturi laiko, pateikite paruoštuką su įrašytais savo vardu ir pavarde, darbo datomis, o jų paprašykite tik trumpos nuomonės apie save.

Priminti kelis kartus, kad Jums reikia rekomendacijos – normalu. Jei dirbote gerai, iš tėvelių pusės būtų nedraugiška Jums neparašyti rekomendacijos, kuri Jums tokia svarbi. Laikui bėgant rekomendacija raštu Jums taps dar svarbesnė – kontaktai nutrūksta, telefonai pasimeta, o keli šilti žodžiai apie mylimą auklytę lieka ant popieriaus ir skatina ją dirbti dar geriau.